Keksiukai su kokosų drožlėmis ir obuoliais

Dalintis:

 Šiandien net du kartus kepiau šiuos keksiukus. Gėda sakyti kiek jų suvalgiau. Tiesiog pagavau “kablį”. Labai negražiai pasakyta, bet nežinau kaip geriau išsireikšti, kai prarandamas saikas, sveikas protas, o akys nori tik to beprotiškai skanaus.. keksiuko (priklausomai nuo situacijos). Skrandis apsunkęs, pilvas išsipūtęs, darosi bloga, pykina, pasunkėja kvepavimas, o akys vis dar nori… Taip būna su bulvių traškučiais, saulėgrąžomis, kūčiukais, mandarinais, kepintais riešutais su E621, arbūzu, šaltibarščiais, braškėmis, sangrija, ledais.

Gali būti ir ne su maistu, tarkim išgirsti kokią dainą ir norisi jos klausytis ištisai. Galvoji apie tą dainą, lauki to momento, kai vėl ją išgirsi. Nuostabus jausmas, tik dėja labai sunku surasti tokią dainą, kuri sukeltų priklausomybę.

Arba autobuse isižiūri į kokį nors žmogų. Nebūtinai tai turi būti gražus priešingos lyties atstovas. Tiesiog norisi žiūrėti į tą žmogų, stebėti kaip jis elgiasi, kaip apsirengęs, ką galvoja. Kažkokie bruožai, kažkas ypatingo patraukia dėmesį. Sunkiai paaiškinamas jausmas, bet norisi ir prieiti prie to žmogaus ir pasakyti “Man norisi į tave žiūrėti”.

Dar vienas panašaus pobūdžio atvejis – vaizdas nuotraukose, nuo kurio negali atitraukti akių. Pavyzdžiui siauroje Graikijos miestelio gatvelėje esantis senoviškas mažytis balkonėlis, ant raižytų turėklų pakabintos ryškiai raudonos gėlės, o balkono viduje stovi nubraižytas raudonos spalvos staliukas, ant kurio padėta tamsiai žalia vazele su levandomis. Nuostabiausias dekoras, kurioje svarbiausią vietą užima emocija, gyvenimo džiaugsmas, idilė.

Kai iškepiau pimąją keksiukų partiją, Brangusis grįžo su rožių puokšte (čia sutapimas). Tris mėnesius laukiau šios akimirkos. Ir aš gavau gėlių! Jis ne italas, ne prancūzas, ne gėlių pardavėjas, ne floristas, neturi ir rožių darželio ir sakė, kad žiemą gėlių niekas nepardavinėja. Bet jis pasistengė! Mes, moterys, galime būti labai įkyrios, kai siekiame savo tikslo.

Keksiukai labai paprasti. Panašų papuošimą esu mačiusi kažkokiame tinklaraštyje, o receptas gimė mano galvoje. Tiems, kas nelabai mėgsta avižinių dribsnių, galiu pasakyti, kad jie nėra juntami, nekyla asociacijų, kad valgau avižinę košę. Iškepę labai lengvi, tirpsta burnoje, skanūs ir kitą dieną.

 

Paruošimo laikas
15 mins
Gaminimo laikas
25 mins
Visas laikas
40 mins
 
Autorius: Skanauk su Aušra
Ingredientai
  • 2 obuoliai
  • 3/4 stikl. avižinių dribsnių
  • 1/3 stikl. aliejaus (naudojau rapsų)
  • 1/2 stikl. kokosų drožlių
  • 1/2 stikl. miltų
  • 1 arbat. š. cinamono
  • 1/2 arbat. š. kepimo miltelių
  • žiupsnelis druskos, vanilinio cukraus
Gaminimas
  1. Įkaitinti orkaitę iki 180 laipsnių temp.

    2. Supjaustyti obuolius kiek pailgomis skiltelėmis, kad tilptų idėti į kepimo formelę.

    3. Skilteles atsargiai įpjauti.

    4. Į dubenį supilti aliejų, cukrų. Išmaišyti.

    5. Supilti avižinius dribsnius. Išmaišyti. Tada supilti miltus, kepimo miltelius, druską, vanilinį cukrų.

    6. Tešlą paskirstyti į kepimo formeles. Į kiekvieną įdėti po obuolio skiltelę.

    7. Kepti apie 30 min arba kol įbedus medinį pagaliuką, prie jo neliks tešlos.

Parašykite komentarą

Recipe Rating